Knygose randu savo pasaulį. Knygose aš gyvenu. Visa kita yra tik iliuzija...

2014 m. rugpjūčio 5 d., antradienis

Tammara Webber „Lengvai“

Žanras: romanas
Puslapių skaičius: 280
Leidykla: Alma littera, 2013
Originalusis pavadinimas:  „Easy“
Iš kur gavau? Iš bibliotekos
Perskaityta: 2014-08-04
Pažintis: pirmoji autorės skaityta knyga
Vertinimas: 10/10

Anotacija: 
Išgelbėta nepažįstamojo.
Gaubiama ir kankinama paslapties.
Kartais mylėti nelengva...

Su draugu išvažiavusi studijuoti į tą patį universitetą, Žaklina nė nenumanė, kad jau kitais metais jis ją paliks.
Žaklina jaučiasi sugniuždyta: vieniša, įskaudinta, buvę tariamieji draugai jos vengia, be to, jai pirmą kartą gresia susikirsti per egzaminą.
Žaklinai išėjus iš nemielo studentų vakarėlio, ją užpuola vienas studentų brolijos narys. Tik netikėtai pasirodęs nepažįstamasis merginą išgelbsti.
Mergina kimba į mokslus ir trokšta pamiršti nelemtą naktį. Jos gelbėtojas Lukas, per ekonomikos paskaitą sėdintis galinėje auditorijos eilėje, nuolat į ją žvilgčioja ir kažką paišo užrašų knygutėje. Draugės mano, kad šis vaikinas puikiai tiktų Žaklinai atsigauti po išsiskyrimo su draugu, tačiau kol kas juodu skiria nematoma siena.
Užpuolikui nesiliaujant Žakliną persekiojus, jai reikia rinktis: prisipažinti pralaimėjus arba išmokti kovoti ir duoti persekiotojui atkirtį. Lukas pasiryžęs ją ginti, bet jis turi ir savų paslapčių.
„Lengvai į ją panirau ir drąsiai siūlau kitiems. Noriu tokių daugiau. Bet geriausia, kad knygą LENGVA įvertinti, nes nekyla nė menkiausios abejonės – ji man patiko. Nuo pat pirmų puslapių nepajėgiau jos padėti ir labai nenorėjau, kad ji baigtųsi.“
Maryse – Maryse.net

Apie autorę:  Tammara Webber yra „New York Times“ ir „Amazon“ bestselerio „Lengvai“ autorė. Viena pirmųjų jos meilių buvo skaitymas, netrukus tokia pat meile tapo rašymas.
 
Mano mintys: Mano dėmesį patraukė šios knygos pavadinimas „Lengvai“. Maniau, kad lengvai perskaitysiu... Tačiau knygoje gvildenami sudėtingi gyvenimo klausimai... Skausmas, vienatvė, pasimetimas. Atgaiva tai, kad romano pabaigoje Lukas atsiveria Žaklinai, papasakoja apie savo skaudžią praeitį. Jis tarsi nusimeta tiek metų kauptą širdgėlą.

Citatos: „Priglaudžiau jo galvą prie širdies ir jį apkabinau. Klūpėdamas ant kelių, apkabinęs mane, Lukas pravirko. Glostydama jam plaukus ir spausdama glėbyje jaučiau, kad ši naktis užkabino jį slegiančio skausmo stygą. Luką kankino ne tik aštuonerių metų senumo įvykiai. Jį persekiojo kaltė, nors niekuo nebuvo prasikaltęs“.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą